Labas, aš Aldona
(And I'm Joel.) This is the story beginning on page 110 of Pasakos Apie Gėles/
First Aldona will read the story.

Raiboji Gegutėlė

Vienoje karalystėje,
vienoje viešpatystėje gyveno turtingas ūkininkas ir turėjo labai gražią dukterį.
Labai lepino ją tėvas su motina, gražiausių drabužių,
skaniausių kąsnių negailėdavo.

Ir užaugo mergaitė tokia graži ir grakšti, kokios kitos aplinkui nebuvo.
Tačiau tėvai ją užauginę irgi pradėjo didžiuotis, galvodami,
kad jų duktė paprastam ūkininkui netinka.
Jeigu ištekėtų, tai tik už kokio nors pono ar bajoro.                    1:00
---
Išgirdo apie mergaitės grožį ir grakštumą vieno kunigaikščio sūnus
ir atvyko pažiūrėti, ar tiesą žmonės sako.
O kai pamatė, tai negalėjo nuo jos akių atitraukti.

Sėdėjo ūkininko seklyčioje, su mergele kalbėjo ir visus kitus reikalus pamiršo.
Pagaliau paprašė tėvų, kad dukterį už jo išleistų.
Norėjo vesti, į savo tolimą pilį parsivežti.                               110
---
Tėvai su džiaugsmu sutiko. Kurgi — kunigaikštis,
tai ne koks paprastas laukų artojėlis.
Didelė garbė tokį žentą turėti!
---
Apsivedė abu jaunieji ir išvažiavo į tolimą                          2:00
kunigaikščio pilį, už devynių girių, už kalnų ir upių.
---
Pirmus metus gyveno jaunieji kaip du paukšteliai, vienas kitam čiulbėjo,
vienas kitą glamonėjo.
Gera buvo jaunajai mergelei ir apie tėvus visai pamiršo.
---
O antraisiais metais kunigaikštis pradėjo galvoti, kad gėda jam, bajorui,
žmoną iš tokios prastos giminės paimti.

Jos tėvai tik ūkininkai, O ji paprasta kaimo mergelė, nemokanti nei
gražių šokių, nei poniško elgesio.

Susirinkus visiems bajorams puotose ji nieko negali parodyti,
išskyrus gražų veidelį.
O visur kitur matosi, kad ji — nekilminga.                     3:00
---
Nejučiom kunigaikštis pasidarė žmonai ne
toks meilus ir visus švelnius žodelius pamiršo.
---
O laikas bėgo ir kunigaikštis dar labiau pasikeitė.
Trečiaisiais metais visai nustojo žmoną mylėti.
Emė jos nekęsti, prikaišioti prastą kilmę.

Pagaliau sugalvojo, kad reikėtų ją į pilies rūsį įmesti.
Tegul ten numiršta, kad galėtų kitą žmoną vesti.
Žinoma, bajorę, ne tokią prasčiokę, kaip pirmoji.                          111

Dieną ir naktį verkė kunigaikštienė.
Nuo ašarų akys paraudo, veidas nublanko, rankos pagelto.
Prašo vyrą, kad pas tėvus išleistų, pilyje prievarta nelaikytų.          4:00
---
— Ne! — piktai sušuko kunigaikštis. —
Niekur tavęs neleisiu! Uždarysiu požemyje, kad greičiau mirtum.
---
Pamatė kunigaikštienė, kad vyras jos mirties geidžia,
ir nusprendė pabėgti iš pilies.

Vieną kartą, kai kunigaikštis buvo išvykęs,
ji slapčiomis paspruko pro pilies vartus ir niekam
nematant nubėgo į gūdžią girią.

Eina ji per tą girią ir balsu rauda, prisiminusi dienas,
kai vyras ją mylėjo ir meiliais žodžiais kalbino.
---
Beeidama paklydo ir visai kelią pametė.
O ir naktis atėjo.
Sustojo kunigaikštienė po didžiule skarota egle ir galvoja, ką toliau daryti.  5:00
Tik žiūri — prie jos meška atšleivoja.
---
Nusigando kunigaikštienė ir pradėjo melstis, galvodama,
kad geriau jau tegul ją meška suėda, negu iš bado mirti šioje girioje.
---
— Kaip čia miške atsiradai, kunigaikštiene? — paklausė meška žmogaus balsu.
— Ar paklydai, ar kur nors į kelionę susiruošei?
---
— Pabėgau iš pilies, — atsakė kunigaikštienė, —
vyras manęs jau nemyli ir norėjo nužudyti.                      113

Pats pasakė, kad mane įmes į pilies požemį, kad ten numirčiau.
O juk taip jis mane mylėjo!
---
Kunigaikštienė užlaužė iš skausmo rankas ir dar labiau ėmė raudoti.    6:00
Išsiverkusi tęsė toliau:
---
— Einu savo tėvelių aplankyti.
Bet nežinau net, ką jiems reiks pasakyti.
(Juk) jie galvoja, kad aš gyvenu kaip gėlė šiltadaržyje.

O čia staiga sužinos, kad vyro namuose man net vietos nebeliko.
O, kad galėčiau numirti!
---
Palingavo galvą meška ir sako:
---
— Nenoriu tavęs gąsdinti, kunigaikštiene,
bet savo tėvų namų taip keliaudama nepasieksi.
Kelias tolimas, pėsčia ten nenueisi.

Juk visur aplinkui didžiausios girios, pelkė ir raistai, pilni plėšrių Žvėrių.
Arba jie tave sudraskys, arba tu numirsi iš bado.
---
— Tai ką man, vargšei, daryti?                                    7:00
Juk negaliu grįžti į pilį, kur mane vyras nužudys.
Jei gali — padėk, meškute!
---
— Gerai, — atsakė meška.
— Jei nori —paversiu tave paukšteliu
ir per kokį mėnesį pasieksi savo tėvų namus.

Tačiau atmink — kai parlėksi namo, atsitūpk motinai ant peties ir
įkišk snapelį jai burnon.

Tą pačią minutę atvirsi žmogumi.
Tai labai svarbu ir to nepamiršk, nes kitaip amžinai paukšteliu skraidysi.   114
---
Nudžiugo kunigaikštienė ir puolė meškai dėkoti.
Pavertė ją meška pilku paukšteliu —
gegute — ir parodė, į kurią pusę lėkti.
---
Skrenda pilkas paukštelis savaitę, dvi.                    8:00
Jau ir visas mėnuo praėjo, 0 tėvų namų kaip nematyti, taip nematyti.

Pagaliau po dviejų mėnesių vieną rytą ji pasiekė gimtuosius namus ir
atsitūpė vyšnios viršūnėje.

Buvo pavasaris, o visos vyšnios stovėjo kaip apsnigtos,
baltais žiedais apsipylusios.
Žiūri — kieme tėvas vaikšto, toks liūdnas, susimąstęs.

O taip norisi kunigaikštienei su juo pakalbėti, paklausti,
kur motinėlė, kodėl ji nesirodo.

Nesusilaikė ir gūdžiu balsu prakalbo,
bet vietoj žodžių pasigirdo tik „kū, kū, kū!“
---
Pažiūrėjo į pilką paukštelį tėvas, taip liūdnai bekukuojantį, ir sako:   9:00
---
— Kad tu, paukštužėli, nulėktum į tolimą šalelę, į didžiąją kunigaikščio pilį,
kur gyvena mano dukrelė, ir pasakytum jai,
kad jos motinėlė prieš savaitę akis užmerkė.

Dabar aš vienas pasaulyje vargstu ir savo dukrelės ilgiuosi.
Ir nežinau, kaip ją pasiekti, kaip ją pamatyti.
---
Išgirdo kunigaikštienė, kad motina mirė ir
dabar jai reikės visą amžių paukšteliu skrajoti.
Pakilo nuo vyšnios viršūnės ir nulėkė į kapus.

Ten atsitūpusi prie motinos kapo ilgai verkė ir kukuodama savo širdgėlą liejo.
Bet motinėle tylėjo.                                               115  10:00
---
Taip ir įprato šis paukštelis po medžius lakioti ir graudžiai kukuoti,
vis prašydamas savo motinėlės, kad kokį nors atminimą paliktų.
---
Praminė žmonės šį paukštelį gegute.
---
O prie medžių pievose ėmė žydėti graži gėlė,
kurią žmonės praminė raibąja gegūne.
Tai buvo gegutės motinėlės dovana savo dukrelei, kad ją visuomet atsimintų.
---
Ir kiekvieną pavasarį kunigaikštienė, pavirtusi gegute, skraido miškuose
ir krūmuose, savo motinėlės ieško ir jai skundžiasi.
O gražuolės raibosios gegūnės pievose kelia galveles ir klausosi gegutės raudos.

zodynas                                             11:00
vocabulary
  
kąsnis
a bite, treat

raiboji
mottled

grakštus, grakšti
graceful

didžiuotis
to be proud of

atitraukti
to divert, distract, avert

gesti
to perish, deteriorate, spoil

poniškas, poniška
noble, lordly, genteel

puota
a feast, banquet

nekęsti
to hate, detest

prikaišioti
to blame

prastas, prasta
poor, simple, low

kilmė
origin, descent, pedigree, birth

parausti
to redden

nublankti
to turn pale

pagelsti
to turn yellow

privartauti
to compel, coerce, violate

geisti
to desire, crave, wish                                   12:00

nuspręsti
to decide, conclude

pasprukti
to escape, run away

gūdus, gūdi
gloomy

raudoti
to cry, lament, weep, sob

paklysti
to get lost, wander

skarota
spreading

atšleivoti
to creep

šildaržis
a greenhouse

gąsdinti
to scare

raistas
marsh, swamp, bog, fen

sudraskyti
to tear to pieces

įkišti
put into, shove in, insert

apsipilti
to pour or spill over oneself

susimąstęs, susimąstusi 
thoughtful

susilaikyti
to refrain, abstain, resist

skrajoti                                                       13:00
to flutter, fly                                                115

širdgėla
heartache

lieti
to pour

taip ir
thus

įprasti
to get used to, accoustom oneself, normal

graudus, graudi
touching, moving

praminti
to name

skraidyti
to fly around

skųstis
to complain

raudoti
to lament, wail, weep, mourn,  sob

rauda
a lament, wail                                                 116

Now we will read the story and a translation.                      13:30

Raiboji Gegutėlė
The Mottled Cuckoo

Vienoje karalystėje, vienoje viešpatystėje
In one kingdom, in one domain

gyveno turtingas ūkininkas
lived a rich farmer

ir turėjo labai gražią dukterį.
and he had a very pretty daughter.

Labai lepino ją tėvas su motina,                                  14:00
Her father and mother spoiled her, 

gražiausių drabužių,skaniausių kąsnių negailėdavo.
beautiful clothes, tasty treats they did not spare.

Ir užaugo mergaitė tokia graži ir grakšti,
The girl grew up so pretty and graceful,

kokios kitos aplinkui nebuvo.
there was no other girl around like her.

Tačiau tėvai ją užauginę
However the parents after raising her

irgi pradėjo didžiuotis, galvodami,
also started to be very proud of her, thinking

kad jų duktė paprastam ūkininkui netinka.
that their daughter was too good for a simple farmer.    15:00

Jeigu ištekėtų,
If she would wed,

tai tik už kokio nors pono ar bajoro.
it would only be to some kind of lord or noble.
---
Išgirdo apie mergaitės grožį ir grakštumą
Hearing about the girl's beauty and grace,

vieno kunigaikščio sūnus ir atvyko pažiūrėti,
one duke's son came to see

ar tiesą žmonės sako.
if people were speaking truthfully.

O kai pamatė,
When he saw her,

tai negalėjo nuo jos akių atitraukti.
he was unable to avert his eyes from her.

Sėdėjo ūkininko seklyčioje,                                     16:00
He sat in the farmer's shallows,

su mergele kalbėjo
he talked with the girl

ir visus kitus reikalus pamiršo.
and forgot all other business.

Pagaliau paprašė tėvų,
Finally he asked the father

kad dukterį už jo išleistų.
if he would permit the daughter to marry him.

Norėjo vesti,
He wanted to marry her,

į savo tolimą pilį parsivežti.                               110
to take her to his far away castle.
---
Tėvai su džiaugsmu sutiko.
The parents with joy agreed.

Kurgi — kunigaikštis,
they are astonished - a duke,

tai ne koks paprastas laukų artojėlis.                         17:00
not some kind of simple field plower.

Didelė garbė tokį žentą turėti!
A great honor to have such a son-in-law.
---
Apsivedė abu jaunieji
The young people married

ir išvažiavo į tolimą kunigaikščio pilį,
and left for the distant duke's castle,

už devynių girių, už kalnų ir upių.
beyond nine woods, beyond hills and rivers.
---
Pirmus metus gyveno jaunieji kaip du paukšteliai,
The first year the young couple lived like two birds,

vienas kitam čiulbėjo,
one cooed to the other,

vienas kitą glamonėjo.
one caressed the other.

Gera buvo jaunajai mergelei                                          18:00
Life was good for the young girl

ir apie tėvus visai pamiršo.
and she forgot about her parents completely.
---
O antraisiais metais kunigaikštis pradėjo galvoti,
But in the second year the duke started to think

kad gėda jam, bajorui,
that it was a shame for him, a noble man

žmoną iš tokios prastos giminės paimti.
to take a wife from such a simple family.

Jos tėvai tik ūkininkai,
Her parents were only farmers,

o ji paprasta kaimo mergelė,
and she just a simple village girl,

nemokanti nei gražių šokių,
knowing neither beautiful dances,

nei poniško elgesio.
nor elegant behavior.

Susirinkus visiems bajorams puotose ji nieko negali parodyti,
She was unable to show anything to the gathered nobles at the feast

išskyrus gražų veidelį.
except a beautiful face.

O visur kitur matosi, kad ji — nekilminga.
And everywhere else you could see that she - was not a noble woman.
---
Nejučiom kunigaikštis pasidarė žmonai ne toks meilus
Without noticing the duke became less loving to his wife 

ir visus švelnius žodelius pamiršo.
and forgot all the gentle words. 

---
O laikas bėgo
But time went on

ir kunigaikštis dar labiau pasikeitė.                         20:00
and the duke still changed more.

Trečiaisiais metais visai nustojo žmoną mylėti.
The third year he stopped loving his wife altogether.

Emė jos nekęsti,
He started to hate her,

prikaišioti prastą kilmę.
to blame her poor background.

Pagaliau sugalvojo, kad reikėtų
Finally he thought that it would be necessary

ją į pilies rūsį įmesti.
to throw her in the castle's basement

Tegul ten numiršta,
Let her die there

kad galėtų kitą žmoną vesti.
so that he would be able to marry another wife.                          21:00

Žinoma, bajorę, ne tokią prasčiokę, kaip pirmoji.                          111
Of course, a noble one, not a common one like the first.

Dieną ir naktį verkė kunigaikštienė.
Day and night the duchess cried.

Nuo ašarų akys paraudo,
From the tears her eyes reddened,

veidas nublanko, rankos pagelto.
her face turned pale, her hands yellowed.

Prašo vyrą, kad pas tėvus išleistų, 
She asked her husband that he would let her go to visit her parents,

pilyje prievarta nelaikytų.
in the castle he would not hold her by coersion.
---
Ne! — piktai sušuko kunigaikštis. 
No, the duke shouted angrily.

Niekur tavęs neleisiu!                                     22;00     
Nowhere will I let you go.

Uždarysiu požemyje, kad greičiau mirtum.
I will keep you in the underground, that you would die faster.
---
Pamatė kunigaikštienė, kad vyras jos mirties geidžia,
The duchess saw that her husband desired her death,

ir nusprendė pabėgti iš pilies.
and decided to run away from the castle.

Vieną kartą, kai kunigaikštis buvo išvykęs,
One time, when the duke was away,

ji slapčiomis paspruko pro pilies vartus 
she secretly escaped through the castle's gate

ir niekam nematant
and with noone seeing her,

nubėgo į gūdžią girią.                                          23;00
she ran into the gloomy wood.

Eina ji per tą girią
She goes through that wood

ir balsu rauda, prisiminusi dienas,
with a wailing voice, remembering the days

kai vyras ją mylėjo
when her husband loved her

ir meiliais žodžiais kalbino.
and talked to her with loving words.
---
Beeidama paklydo ir visai kelią pametė.
While walking she got lost and totally lost the way.

O ir naktis atėjo.
And night came.

Sustojo kunigaikštienė po didžiule skarota egle                     24;00
The duchess stopped under a great spreading fir tree

ir galvoja, ką toliau daryti.
and is thinking, what to do next.

Tik žiūri — prie jos meška atšleivoja.
Suddenly she see near her a bear creeping.
---
Nusigando kunigaikštienė ir pradėjo melstis,
The duchess became frightened and started to pray,

galvodama, kad geriau jau tegul ją meška suėda,
thinking that it would be better to let the bear eat her,

negu iš bado mirti šioje girioje.
than to die from hunger in this wood.
---
Kaip čia miške atsiradai, kunigaikštiene?
How did you wind up here in the forest, duchess?

paklausė meška žmogaus balsu.
asked the bear in a human voice.                                25:00

Ar paklydai, ar kur nors į kelionę susiruošei?
Are you lost, are you getting ready for a trip somewhere?
---
Pabėgau iš pilies, — atsakė kunigaikštienė, —
I ran away from the castle, answered the duchess,

vyras manęs jau nemyli
my husband nolonger loves me

ir norėjo nužudyti.                      113
and wanted to murder me.

Pats pasakė, kad mane įmes į pilies požemį,
He said himself that he will throw me into the castle's underground

kad ten numirčiau.
so that I would die there.

O juk taip jis mane mylėjo!
And he so loved me.
---
Kunigaikštienė užlaužė iš skausmo rankas                         26:00
The duchess twisted her hands from pain

ir dar labiau ėmė raudoti.
and started to cry even more

Išsiverkusi tęsė toliau:
After crying she continued;
---
Einu savo tėvelių aplankyti.
I am going to visit my parents.

Bet nežinau net, ką jiems reiks pasakyti.
But I do not know even what I should tell them.

Juk jie galvoja,
They think

kad aš gyvenu kaip gėlė šiltadaržyje.
that I live like a flower in a greenhouse.

O čia staiga sužinos,
And here suddenly they will learn

kad vyro namuose man net vietos nebeliko.                          27:00
that I didn't even have a room in my husband's house.

O, kad galėčiau numirti!
Oh that I could die. 
---
Palingavo galvą meška ir sako:
the bear nodded his head and said.
---
Nenoriu tavęs gąsdinti, kunigaikštiene,
I do not want to scare you, duchess,

bet savo tėvų namų taip keliaudama nepasieksi.                  (anastrophe)
but you will not reach your parents's house traveling like this.

Kelias tolimas, pėsčia ten nenueisi.
The road is far, you will not get there on foot.

Juk visur aplinkui didžiausios girios,
Everywhere around here there are large woods,

pelkė ir raistai, pilni plėšrių Žvėrių.                      28:00
a marsh, and swamps, full of predatory beasts.

Arba jie tave sudraskys,
Either they will tear you to pieces

arba tu numirsi iš bado.
or you will die from hunger.
---
Tai ką man, vargšei, daryti?
So what should  poor me do?

Juk negaliu grįžti į pilį,
I can not return to the castle

kur mane vyras nužudys.
where my husband will kill me.

Jei gali — padėk, meškute!
If you can - help me, kind bear.
---
Gerai, — atsakė meška.
Ok, answered the bear.

Jei nori —paversiu tave paukšteliu                               29:00
If you want, I will turn you into a little bird

ir per kokį mėnesį
and in a month

pasieksi savo tėvų namus.
you will reach your parents' house.

Tačiau atmink — kai parlėksi namo,
However remember,  when you fly home,

atsitūpk motinai ant peties ir
perch on your mother's shoulder and

įkišk snapelį jai burnon.
put your beak into her mouth.

Tą pačią minutę atvirsi žmogumi.
At the same minute you will become a person again.

Tai labai svarbu ir to nepamiršk,
It is very important and don't forget that,                        30:00

nes kitaip amžinai paukšteliu skraidysi.                               114
because otherwise you will fly around as a bird forever.
---
Nudžiugo kunigaikštienė ir puolė meškai dėkoti.
The duchess rejoiced and rushed to thank the bear.

Pavertė ją meška pilku paukšteliu
The bear changed her into a grey bird,

gegute — ir parodė, į kurią pusę lėkti.
a cuckoo, and showed her which way to fly.
---
Skrenda pilkas paukštelis savaitę, dvi.
The grey bird flies for a week, two.

Jau ir visas mėnuo praėjo,
A whole month passed

o tėvų namų kaip nematyti, taip nematyti.
and the parents' house she did not see.                       31:00

Pagaliau po dviejų mėnesių vieną rytą
Finally after two months one morning

ji pasiekė gimtuosius namus ir
she reached her birth place and

atsitūpė vyšnios viršūnėje.
perched on a cherry tree top.

Buvo pavasaris,
It was spring

o visos vyšnios stovėjo kaip apsnigtos,
and all the cherries stood like covered with snow,

baltais žiedais apsipylusios.
flooded over with white blossoms.

Žiūri — kieme tėvas vaikšto,
She sees her father walking in the yard,                        32:00

toks liūdnas, susimąstęs.
so sad, thoughtful.

O taip norisi kunigaikštienei su juo pakalbėti,
And the duchess so wants to talk to him,

paklausti, kur motinėlė,
to ask where is her mother,

kodėl ji nesirodo.
why she does not appear.

Nesusilaikė ir gūdžiu balsu prakalbo,
She did not resist and with a somber voice began to speak,

bet vietoj žodžių pasigirdo tik „kū, kū, kū!“
but instead of words one heard only "coo,coo,coo".
---
Pažiūrėjo į pilką paukštelį tėvas,
Her father looked at the grey bird,

taip liūdnai bekukuojantį, ir sako:                         33:00
so sadly cooing and said:
---
Kad tu, paukštužėli, nulėktum į tolimą šalelę,
That you, birdie, would fly to the far away country,

į didžiąją kunigaikščio pilį,
to the great duke's castle,

kur gyvena mano dukrelė, ir pasakytum jai,
where my daughter lives  and would say to her,

kad jos motinėlė prieš savaitę akis užmerkė.
that her mother last week closed her eyes.

Dabar aš vienas pasaulyje vargstu
Now I am alone in the world, poor

ir savo dukrelės ilgiuosi.
and I long for my daughter.

Ir nežinau, kaip ją pasiekti,                                 34:00
And I do not know how to reach her,

kaip ją pamatyti.
how to see her.
---
Išgirdo kunigaikštienė, kad motina mirė ir
The duchess heard that her mother had died and 

dabar jai reikės visą amžių paukšteliu skrajoti.
now it will be necessary for her to fly like a bird forever .

Pakilo nuo vyšnios viršūnės
She took off from the cherry tree top

ir nulėkė į kapus.
and flew to the graves.

Ten atsitūpusi prie motinos kapo
There, perching in front of her mother's grave,

ilgai verkė 
she cried a long time

ir kukuodama savo širdgėlą liejo.                           35:00
and cockcooing poured out her heartache.

Bet motinėle tylėjo.
But the mother was silent                                          115
---
Taip ir įprato šis paukštelis po medžius lakioti
Thus, this bird got used to flying under the trees

ir graudžiai kukuoti,
and sadly cockooing,

vis prašydamas savo motinėlės,
always asking her mother

kad kokį nors atminimą paliktų.
to leave some remembrance.
---
Praminė žmonės šį paukštelį gegute.
People called this bird the cuckoo.
---
O prie medžių pievose
Near the trees in meadows

ėmė žydėti graži gėlė,                                   36:00
a beautiful flower started to bloom,

kurią žmonės praminė raibąja gegūne.
which people named the variegated cuckoo.

Tai buvo gegutės motinėlės dovana savo dukrelei,
It was the cuckoo's mother's gift to her daughter

kad ją visuomet atsimintų.
that she would always remember her.
---
Ir kiekvieną pavasarį kunigaikštienė,
And every spring the duchess,

pavirtusi gegute, skraido miškuose
having turned into a cuckoo, flys around in forests

ir krūmuose, savo motinėlės ieško
and in bushes looking for her mother

ir jai skundžiasi.
and complains to her

O gražuolės raibosios gegūnės pievose
And the beautiful variegated cuckoos in the meadows

kelia galveles ir klausosi gegutės raudos.
lift their heads and listen to the cuckoo's laments.

That's all folks.                                                  37:45